Luvro apiplėšimas: keturi nauji areštai po milijardinių vagysčių!

Luvro apiplėšimas: keturi nauji areštai po milijardinių vagysčių!

2025 m. lapkričio 26 d. meno ir istorinių lobių pasaulį vėl krečia suirutė. Jei tiki pranešimais iš Bankoko paštas, Paryžiuje buvo suimti keturi įtariamieji, susiję su įspūdingu imperatoriškų brangenybių apiplėšimu iš Luvro. Šie areštai papildo esamus kaltinimus dar keturiems asmenims.

Nauji įtariamieji, tarp kurių yra du vyrai (38 ir 39 metų) bei dvi moterys (31 ir 40 metų), visi yra iš Paryžiaus regiono. Įdomu tai, kad pradinis reidas įvyko spalio 19 d. Vos per septynias minutes gauja sugebėjo pavogti papuošalų už maždaug 102 mln. Daug dėmesio nusikaltėliai sulaukė, kai po garsiąja „Apollo“ galerija pastatė furgoną su krepšiu, išdaužė langą ir kampiniais šlifuokliais išpjovė vitrinas.

Saugumo problemos dėmesio centre

Kaip rodo incidentai, tai ne pirmas kartas, kai Luvras išbandomas. Vagys paliko karališkąją karūną, kuri kažkada priklausė imperatorienei Eugenie, ir pabėgo su dar aštuoniais papuošalais, įskaitant Napoleono I vėrinį jo antrajai žmonai imperatorienei Marie-Louise. Pavogtų papuošalų, kurie iki šiol nebuvo atrasti, nebuvimas kelia klausimų dėl saugumo muziejuje.

Ypač kritikuojamos saugumo priemonės. Prancūzijos Audito Rūmų ataskaitoje nustatyta, kad daugelyje muziejaus meno patalpų nėra įrengtos stebėjimo kameros. Kol įvyko įsilaužimas, buvo sumontuota tik apie trečdalis reikalingų kamerų ir „žymiai vėlavo“ diegti apsaugos priemones. Luvro direktorius jau pažadėjo imtis priemonių, įskaitant daugiau policijos ir apsaugos kamerų, kad pašalintų trūkumus, dėl kurių įvyko šis incidentas.

Sumanytojų paieška

Teisingumo ministras Géraldas Darmaninas pripažino saugumo situacijos trūkumus. Tai gali būti organizuoto nusikalstamumo atvejis, nors prokuratūra šiuo metu tiria neturėdama jokių užsienio ryšių įrodymų. Meno ekspertai baiminasi, kad pavogtos brangenybės gali būti išlydytos arba perpjautos; netgi yra tikimybė, kad jie gali pasirodyti išpirkos schemoje.

Vienas veiksnys, kurio nereikėtų nuvertinti, yra pasikartojantys saugumo įspėjimai, į kuriuos reikėjo paisyti nuo 2018 m. Luvras teigė, kad apie šiuos saugumo reitingus sužinojo tik po reido. Tai sukelia nerimą keliantį klausimą: kiek iš tikrųjų yra saugūs mūsų kultūros lobiai?

Apibendrinant galima teigti, kad suėmimai ir pats apiplėšimas pabrėžia būtinybę gerinti saugumo priemones ir išsaugoti institucijų vientisumą. Ar už saugumo gedimus atsakingi asmenys gali būti patraukti atsakomybėn, dar reikia pamatyti, tačiau tarptautinis dėmesys Luvrui yra neginčijamas. Incidentai yra ne tik smūgis muziejaus reputacijai, bet ir atskleidžia iššūkius, su kuriais susiduria kitos kultūros institucijos, pvz. Euronewsweek ir dienos naujienos išaiškinti. Tiek politika, tiek visuomenė raginama ieškoti saugaus kultūros paveldo sprendimų.